galvoju, kaip noriu gyventi
kiekvieną kartą, kai skutu bulves. o ne tada, kai kibiras bus pilnas ir kažkur eisiu
kiekvieną kartą, kai keliuosi į darbą. o ne tada, kai jį baigiu
kiekvieną kartą, kai žiūriu į akis ir laikau ranką. o ne tada, kai ji jau kitam miško gale
gyventi kai lyja ir kai per daug karšta
nematuojant
tik pažiūrint į savo nubrozdintą koją ir prisiminenat,—
man nereikia nieko padaryti
mano kūnas manimi rūpinasi,
kai aš nieko nedarau.
gyja.
nešioja kraują.
ir mane

noriu gyventi.
nes nėra tiek savaitgalių, kad spėčiau kažką padaryti ‘kitą’.
nėra tiek dienų, kad spėčiau pasidžiaugti, kai baigsiu viską, ką suplanavau skubėdama ir nepagalvodama, ar reikia.
nėra tiek valandų, kad galėčiau rasti vieną iš jų nueiti prie jūros, net kai šalta. yra tik šita valanda. ir tik šita viena akimirka, kuri dabar vyksta. aš daugiau nieko neturiu. neturiu to, kas buvo. gal tik save, kokia po to likau. ir tuos, kurie liko. ir nežinau ar bus, kas bus. todėl, jei ir yra laikas, tai tik dabar. 

noriu gyventi.
nes nėra tiek savaitgalių,
kad spėčiau kažką padaryti ‘kitą’.
nėra tiek dienų, kad spėčiau pasidžiaugti,
kai baigsiu viską, ką suplanavau skubėdama
ir nepagalvodama, ar reikia.
nėra tiek valandų,
kad galėčiau neatleisti
yra tik šita valanda.
ir tik tai, kas joje
daugiau nieko neturiu
neturiu to, kas buvo
gal tik save, kokia po to likau.
ir tuos, kurie liko.
ir nežinau ar bus, kas bus
todėl, jei ir yra laikas
tai tik dabar. 

šiąnakt miegojom ant batuto.
lijo.
nesistojom ir niekur nėjom.
nes mes iš vandens. 
bet, Dieve mano, koks liūdnas vanduo, kuris niekam!
ir kuriam niekas. 
šiąnakt miegojau ant batuto tik todėl, kad buvo su kuo. ir tik todėl, kad buvo, kas sako EIKIT. 
ir apskritai esu tik todėl, kad nuolatos kažkas pamerkia akį.
ir sako būk,
man gera kai esi. 

2016.08.15
gimtadienių serija