aš Gintarė. ir nors labai mėgstu savo vardą, visko eigoje taip nutiko, kad dar ir Rugpjūtis. dar
eigoje nutiko taip, kad nebesugebėjau nulaikyti savo didelio troškimo kalbėti – susisupus į kaldras
tik dviese, atsistojus prieš žmones, o labiausiai – rašant. ilgai galvojusi nusprendžiau, kad šitame
vienišumo amžiuje neteisinga rašyti vien į dienoraščius. mums reikia artimumo patirtyse ir
ieškojimuose! mums reikia nuoširdumo, kuriame išdrįsim išsitiesti ir būti. noriu būti tuo
nuoširdumu.

ta proga nuoširdžiai prisipažinsiu: žinau labai mažai. rašydama teieškau. kviečiu ieškoti kartu.